"Juk tautos laikosi ne žemės derlingumu, ne apdarų įvairumu, ne apylinkių smagumu, ne miestų ir pilių tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina pilietiškumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas...Panaikink kalbą,- panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę",- taip XVI a. pabaigoje ryškiausias raštų lietuvių kalba autorius Mikalojus Daukša suprato gimtosios kalbos vertę ir reikšmę. Šie ją išaukštinantys žodžiai yra nepaprastai gražūs, svarbūs, reikšmingi ir šiandien.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad "gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta", priėmė nutarimą 2013- uosius paskelbti Tarmių metais. Nė viena Europos valstybė tokioje mažoje teritorijoje negali pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu kaip Lietuva.