Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių lietuvių tradicinių švenčių. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Užgavėnės švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų.
Tradicinė Užgavėnių šventė neaplenkė ir mūsų progimnazijos. Būrys persirengėlių, pasipuošusių įspūdingomis kaukėmis, pasklido po klases, kviesdami visus smagiai švęsti Užgavėnes, linkėdami laimingų metų, gausaus derliaus ir visokio gėrio. Pagrindiniu veiksmu, kaip ir dera, šventėje buvo juokas, triukšmas, liaudiška muzika ir šokiai. Kas savo kaukėmis gąsdino žiemą, kas spėjo ateitį, kas šoko ar šmaikščiai juokavo. Daktaras gydė paliegusius moksleivius nuo įvairiausių ligų: tinginizmo, lėtinio niurgzlumo, telefonspaudizmo, o mokytojus skiepijo nuo darboholizmo. Persirengėliai linksmino visus jaunus, senus ar vidutinius, sutiktus progimnazijos klasėse ar koridoriuose. Visi nuliūdę galėjo išsakyti savo vargus ir bėdas, taip tikėdamiesi kuo greičiau pamiršti visus rūpesčius ir žiemos negeroves.
Užgavėnės neapsėjo ir be tradicinių nesutarimų. Kaip ir kiekvienais metais, liesasis Kanapinis, išsiilgęs pavasario, iškvietė į dvikovą Lašininį – laimingą ir pilvotą, simbolizuojantį lietuvišką sotų, riebų maistą, kurį Užgavėnių dieną reikia valgyti net/bent aštuonis kartus. Po atkaklios kovos, nugalėjęs Kanapinis pranešė, kad ima valdžią, o nuo rytojaus nebus galima valgyti riebių ir sočių patiekalų.
Penktų klasių mokiniai per dailės pamokas sukūrė meniškas kaukes, kurios tapo gražiu šventiniu akcentu ir papuošė mokyklos fojė.
Šventę organizavo NVŠ „Menas, kaip terapija“ ir „Kūrybos laboratorija“ būrelių mokiniai ir mokytojos Dalia Puodžiukienė ir Jolita Šulskienė.
Tikimės, kad linksmai praleista šventinė diena visą progimnazijos bendruomenę suartino ir įkvėpė nepasiduoti paskutinėms žiemos išdaigoms bei viltingai sulaukti pirmųjų pavasario pranašų.
Kanapinis ir Lašininis
{besps}2022_2023/2023_02_21_uzgavenes{/besps}